Valstybės tarnyba plačiąją prasme yra dinamiška bei atliepianti pokyčius visuomenėje. Kintant visuomenei, kinta ir valstybės tarnyba, kurios pokyčiams ir vystymuisi įtakos turi tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai. Prie išorinių priskirtini tokie, kaip: globalizacijos, žinių ekonomikos pasekmės, socialiniai demografiniai pokyčiai visuomenėje; Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasėkoje kylantys iššūkiai bei kiti objektyvūs procesai. Vidiniams veiksniams priskirtini: vis didėjantys reikalavimai valstybės tarnautojams, pasireiškiantys per profesinių sąjungų veiklą, valstybės tarnautojų motyvacija atsisakyti karjeros valstybės tarnyboje vis dažniau ją renkantis privačiame sektoriuje bei kitos subjektyvios aplinkybės.   Pastarieji dveji metai 2005 – 2006 metų Socialiniame pranešime[i] įvardijami kaip tolesnės ekonominės bei socialinės pažangos Lietuvoje metai bei nurodoma, jog vykdant užimtumo politiką daug dėmesio buvo skiriama darbo santykių ir sąlygų reglamentavimui, siekiant, kad darbo vietos būtų gerai atlyginamos, paremtos lygių galimybių principais ir civilizuotais darbdavio bei dirbančiojo santykiais; taipogi buvo gerinama darbo ieškančių žmonių padėtis. Bendras užimtumo lygis 2007 m I ketvirtyje išaugo iki 63,9 proc. Sparčiai auga pagyvenusių asmenų (55–64 m.) užimtumo lygis – 2007 m. I ketv. jis padidėjo iki 52,6 proc. (2007 m. siekis 48,0 proc.). Nedarbo lygis pirmąjį 2007 m. ketvirtį buvo 5 proc. ir per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto (2006 m. I ketvirtį siekė 6,4 procento, 2005 m. I ketvirtį - 10,2 proc.). Moterų nedarbo lygis pirmąjį 2007 m. ketvirtį buvo 5,1, vyrų – 5 procentai, o jaunimo - 9,9 procento (2006 m. I ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 10,8 proc.)[ii]. Nors 2005 – 2007 metais ir stebimi akivaizdžiai pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje (padidėjo užimtųjų skaičius šalyje, sumažėjo nedarbo lygis ir pan.), tačiau kyla klausimas kokios priežastys tai sąlygojo.   Stebimas Europos visuomenės senėjimas, globalizacijos pasėkoje jaučiama tarptautinė konkurencija teikianti didesnių galimybių konkurencijai, mobilumui ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimui, kita vertus, neišvengiama globalizacijos pasekmė yra darbo vietų praradimas mažiau konkurencinguose sektoriuose. Kitas dažniausiai įvardinamas pavojus – demografinės tendencijos. Visi šie pavojai viešajam sektoriui, kaip mažiau konkurentabiliam, lyginant su privačiu sektoriumi, turi itin didelį poveikį. Nors žvelgiant į ateitį kalbėti apie valstybės tarnybą yra gana sudėtinga, tačiau siekiant numatyti pačias bendriausias raidos tendencijas, būtų galima apžvelgti tam tikrus rodiklius – natūralius demografinius pokyčius.   Visuomenės senėjimas.   Pagal dabartines gyventojų skaičiaus tendencijas[iii] dabartinė Europos Sąjunga 2050 m. bus mažesnė ir senesnė, iš dalies dėl žemo gimstamumo skaičiaus. Tuo pačiu metu ilgėjančios gyvenimo trukmės tendencija tęsis - vyrų gyvenimo trukmė sieks 81 metus, o moterų – 86 metus. Iki 2050 m. Europoje gali būti 48 milijonais mažiau 15–64 metų amžiaus ir 58 milijonais daugiau vyresnių negu 65 metų amžiaus gyventojų. Per kitus dešimtmečius Europoje vienam pagyvenusiam žmogui teks du dirbantys asmenys, o ne keturi, kaip tai buvo 2004 m. Daugelyje valstybių narių vaisingumo rodikliai mažėja, ir jeigu nebus vykdoma šeimoms palankesnė politika, atrodo, kad ši tendencija keisis lėtai.   Nuo 2015 m. mažėjantis darbuotojų skaičius stabdys galimą augimą Europos Sąjungoje. Šis poveikis bus dar labiau juntamas dešimtyje naujų valstybių narių, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą, tame tarpe yra ir Lietuva.   Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos visuomenė pastebimai senėja – mažėja asmenų iki 14 metų, daugėja vyresnių nei 60 metų žmonių. Vertinant Lietuvos gyventojų senėjimo proceso dinamiką, konstatuojama, jog šiuo metu vyksta intensyviausias per visą Lietuvos demografinės raidos istoriją demografinio senėjimo procesas: 1970 m. gyventojų vidutinis amžius buvo 32,3 metai, 1979 m. - 33,7 metai, 1989 m. - 34,5 metų, 2001 m. – 37 metai, 2007 m. pradžioje – 38,6 metų[iv].   Gyventojų senėjimo tempais Lietuva dukart lenkė bendruosius Europos Sąjungos rodiklius: 1993–2004 m. Europos Sąjungos gyventojų senatvės lygis (65 metų ir vyresnių gyventojų dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus) kasmet didėjo vidutiniškai 1,2 proc., o ES senbuvių (ES-15) - vidutinio prieaugio tempai dar mažesni – po 1,1 proc. Tuo tarpu Lietuvos gyventojų senatvės lygis per tą patį laikotarpį didėjo kasmet vidutiniškai po 2,4 proc.   Šios tendencijos atsispindi ir valstybės tarnyboje: analizuojant valstybės tarnautojų amžių[v] 2003 -2006 metais matyti, kad asmenų nuo 31 iki 50 metų yra daugiausia, tačiau jų skaičius mažėja, o asmenų iki 30 metų ir nuo 51 metų skaičius auga. Taigi, žmogiškieji resursai valstybės tarnyboje irgi senėja – 2005 metais vidutinis valstybės tarnautojo amžius buvo 42,6 metai, o 2006 metais padidėjo iki 43,5 metų; atitinkamai padidėjo darbo valstybės tarnyboje stažas nuo 8 iki 8,8 metų.   Emigracija   Pastaruoju metu Lietuvai labai aktualia tapo ekonominės migracijos problema. Statistikos departamento duomenimis nuo 1990 m. emigravo apie 447 tūkst. šalies gyventojų. 2006 m. daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginus su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Taipogi emigruojama į Jungtines Amerikos Valstybes (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.) ir kitas šalis. Daugiausia emigruoja jauni žmonės - 2006 m. penktadalį emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 20–24 metų amžiaus gyventojai sudarė 15 procentų, o 30–34 metų amžiaus – 12 procentų. Taip pat didėja išsilavinusių emigrantų dalis - 2006 m. kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą („protų nutekėjimo“ problema). Kaip svarbūs veiksniai, skatinantys Lietuvos piliečius emigruoti, įvardijami Lietuvoje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai (nedarbas, mažos algos ir pan.)[vi] bei svetur esančios didesnės savirealizacijos, profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybės.   Minėti demografiniai pokyčiai sietini su procesais valstybės tarnyboje.   Pirmiausia su priėmimu į valstybės tarnautojų pareigas. Ši procedūra akivaizdžiausiai reflektuoja jau aptartus pokyčius bei procesus.   Priimtų asmenų amžius   Išanalizavus kiekvienoje amžiaus grupėje konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų skaičiaus santykį su bendru tais metais konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų skaičiumi paaiškėjo, kad 2006 m. 18-30 metų amžiaus grupės santykinis dydis yra mažesnis nei 2005 m. (42,8 proc. – 2006 m., 47,7 proc. – 2005 m.), o 51-62,5 metų amžiaus santykinis dydis – didesnis (8,8 proc. – 2005 m. ir 12,6 proc. – 2006 m.).   Pretendentų skaičius   Pažymėtina, kad 2006 m. konkurso būdu buvo priimti 3522 valstybės tarnautojai. 1080 planuotų paskelbti arba paskelbtų konkursų nesibaigė priėmimu į pareigas. Nuo 2006 m. liepos 1 d. neįvykę konkursai sudaro 12,2 proc. visų paskelbtų konkursų. Dažniausiai nurodomos konkursų neįvykimo priežastys – nebuvo pretendentų, nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus, pretendentai neatvyko į konkursą.   Valstybės tarnybos departamentas atliko informacijos apie konkursus į valstybės tarnautojų pareigas analizę. 6 ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų buvo paprašyta pateikti informaciją apie 2006 m. sausio-gruodžio mėnesiais organizuotus konkursus į valstybės tarnautojo pareigas. Išanalizavus gautą informaciją apie 28 valstybės institucijose organizuotus 330 konkursų, nustatyta: Ø  konkurse į valstybės tarnautojo pareigas vidutiniškai dalyvavo 2,6 pretendento (dalis pretendentų neatitiko specialiųjų reikalavimų ar neatvyko į konkursą); Ø  du trečdaliai (61,7 proc.) pretendentų buvo 20-30 m. amžiaus; Ø  pusė visų asmenų, laimėjusių konkursus, buvo 20-30 m. amžiaus ir pirmą kartą įgijo valstybės tarnautojo statusą; Ø  pagrindinės konkursų neįvykimo priežastys: nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus arba nebuvo pretendentų.   Su panašiais demografiniais pavojais susidūrė ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, todėl jų patirtis sprendžiant šiuos klausimus gali būti svarbi Lietuvai. [i] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinis pranešimas 2005 – 2006. [ii] Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys). 2007 I. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [iii] {KOM (2005) 525 galutinis} [iv] Lietuvos gyventojai pagal amžių 2007. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. Vilnius, 2007. [v] Čia ir kitur analizuojant valstybės tarnautojų statistinius duomenis remiamasi Valstybės tarnautojų registro duomenimis (Valstybės tarnautojų registre nėra duomenų apie vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys yra kaupiami Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos valstybės tarnautojus (operatyvinės veiklos subjektai, kurių duomenis saugo specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos, nustatytos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, todėl analizuojama ir pateikiama informacija tik apie tuos valstybės tarnautojus, kuriems Valstybės tarnybos įstatymas taikomas be išlygų) [vi] A. Sipavičienė, „Emigracijos iššūkiai ir migracijos politikos uždaviniai“. Konferencijos „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“ medžiaga, 2006.