Valstybės tarnybos departamentas

Valstybės tarnybos departamentas
Prie vidaus reikalų ministerijos
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga

VISUOMENEI

Valstybės tarnyba skaičiais

Konstitucinis teismas apie valstybės tarnybą

Valstybės tarnybos aktualijos

Publikacijos

Tyrimai

Žiniasklaida apie mus

Konkurso organizavimas

Konkursų archyvas

Konkursų rezultatai

Konkursų paieška

Atšaukti ir atitaisyti skelbimai

Paieška"Telefonų knygoje"

Paieška

	PASLAUGOS

	VALSTYBĖS TARNYBA SKAIČIAIS


Iš viso apsilankė:	2878751
Šiandien apsilankė:	102
Dabar naršo:	3

DEPARTAMENTAS

VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS

ĮSTAIGOMS

PRIĖMIMAS

Valstybės tarnybos departamento specialistų patarimai yra parengti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu.

Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas bendrieji reikalavimai

· turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

· mokėti lietuvių kalbą;

· būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų (netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);

· turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;

· atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

· įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo bei turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

· kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

· kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

· įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

· kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

· kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.

Šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1)valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2)valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

3)korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4)piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;

5)dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

6)nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

7)buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;

8) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

KONKURSO PASKELBIMAS

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo Valstybės tarnybos departamentui pateikia arba įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, užpildydamas elektroninę prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formą Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje. Jeigu užpildytoje formoje yra netikslumų, apie tai Valstybės tarnybos departamentas praneša konkursą organizuojančiai įstaigai. Šiuo atveju elektroninė prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas forma užpildoma iš naujo. Raštu kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą dėl konkurso paskelbimo nereikia.

Jeigu nėra asmenų, kurie pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, Valstybės tarnybos departamentas per 7 kalendorines dienas nuo užpildytos elektroninės prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formos gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje www.vtd.lt.

Apie konkursus į valstybės tarnautojo pareigas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbiama tik trumpa informacija: skelbimo numeris, konkursą organizuojančios įstaigos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, lygis, kategorija, konkursą organizuojančios įstaigos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapio adresas.

Valstybės tarnybos departamentointerneto tinklalapyje pateikiamas pareigybių, dėl kurių skelbiami konkursai, sąrašas, pareigybių aprašymai, informacija apie tai, kur, iki kada ir kokius dokumentus privalo pateikti asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, taip pat nurodoma, kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą bei skelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ numeris.

Paskelbus apie konkursą Valstybės tarnybos departamento tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje. Informacija apie skelbiamą konkursą Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje turi būti paskelbta tą pačią dieną, kai apie konkursą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“

DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS

Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pretendentai privalo pateikti:
·      prašymą leisti dalyvauti konkurse;
·      asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas;
·       gyvenimo aprašymą;
·        užpildytą pretendento anketą. Pretendento anketa gali būti pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu laišku kartu su prašymu;
·       darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), ir jų kopijas;
·        kitus konkursą organizuojančios įstaigos reikalaujamus dokumentus, būtinus patvirtinti pretendento atitiktį pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, ir šių dokumentų kopijas.

Pretendentai gali pateikti dokumentus asmeniškai arba siųsti registruotu laišku. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus
asmeniškai personalo administravimo tarnyba, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, šiuos dokumentus grąžina
(išskyrus prašymą leisti dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymą ir pretendento anketą) pretendentui dokumentų
priėmimo metu. Jeigu dokumentai siunčiami registruotu laišku, pateikiamos dokumentų kopijos.
Jeigu pretendentų pateiktos dokumentų kopijos nepatvirtintos notaro, pretendentai privalo pateikti dokumentus
konkurso dieną jiems praneštu laiku.
Pretendentų pateikti dokumentai su registruotu laišku gautomis dokumentų kopijomis, kurios nepatvirtintos notaro,
sutikrinami iki konkurso pradžios ir grąžinami pretendentams.

Pretendentams, nepateikusiems dokumentų, ar sutikrinant nustačius, kad pateikti dokumentai
neatitinka pateiktų dokumentų kopijų, kurios nepatvirtintos notaro, neleidžiama dalyvauti konkurse ir apie tai pažymima pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas, kuriems dėl dokumentų ir jų kopijų neatitikimo ar nepateikimo neleista dalyvauti konkurse, lentelėje (Aprašo 8 priedas). Neatitinkančių dokumentų kopijos pridedamos prie užpildytos lentelės.
Pretendentai gali pateikti kitą asmens tapatybę, amžių ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, ne tą, kurio kopija pateikta konkursą organizuojančiai įstaigai.Kai iš pretendentų pateiktų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų negalima nustatyti jų valstybinės kalbos mokėjimo lygio pagal valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 (Žin., 2003, Nr. 123-5618) (toliau - Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos), pretendentai turi pateikti konkursą organizuojančiai įstaigai valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, patvirtinantį jų įgytą atitinkamo lygio valstybės tarnautojo pareigoms taikomą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją pagal valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas. Vadovaujantis Valstybinių kalbos mokėjimo kategorijų 8 ir 9 punktais: 1.        Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas;2.        Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui. Vadovaujantis Valstybinių kalbos mokėjimo kategorijų 10 punktu, įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys:1. Įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba;2. Įgiję Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau;3. Baigę užsienyje veikiančias lietuviškas gimnazijas arba vidurines mokyklas;4. Išlaikę mokyklinį (valstybinį) gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminą. Vadovaujantis Valstybinių kalbos mokėjimo kategorijų 11 punktu, įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys, baigę pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes nelietuvių mokomąja kalba. Daugiau informacijos apie valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą galite rasti Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-286 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. ISAK-520 redakcija).
Jeigu pretendentas neatitinka Aprašo 14 punkte nurodytų reikalavimų, jam per 5 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai,
kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse.

Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką, vietą ir,
jei dokumentų kopijos buvo pateiktos paštu, apie dokumentų pateikimo laiką.

KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS

KONKURSAS

Konkursas turi įvykti per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų priėmimo dienos.

Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijų kanclerių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais. Pretendentai, atvykdami į konkursą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pretendentams, nepateikusiems asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neleidžiama dalyvauti konkurse ir apie tai pažymima protokole.

Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą raštu, sprendžia testą.

Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Egzamino žodžiu metu turi būti patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas.

Egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas. Jeigu didžiausią vienodą balų skaičių surinko keli pretendentai, konkurso laimėtoją pasirenka tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį pavaduojantis valstybės tarnautojas).

Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470), priimamam valstybės tarnautojui gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė.

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

TEISMINĖ PRAKTIKA

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: pretendentų atitikimas specialiesiems reikalavimams.

• LVAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-930-03 dėl pripažinimo neteisėtais atsakovo veiksmus neleidus dalyvauti konkurse valstybės karjeros tarnautojo pareigoms eiti, konkurso rezultatų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

• Pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra tai, jog pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti konkurse, kadangi jis neturėjo reikiamo pareigybei užimti informatiko išsilavinimo.

• Pareiškėjas konkurso komisijai nepateikė įrodymų, kad jis yra įgijęs informatiko išsilavinimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, pagrįstai ir teisėtai neleido pareiškėjui dalyvauti konkurse.

• Administracinėje byloje Nr. A-63/05 konkurso nelaimėjęs pretendentas ginčijo konkurso rezultatus nurodęs, jog pripažintas laimėtoju pretendentas neatitiko specialiųjų konkurso reikalavimų - neturėjo reikiamo trejų metų teisinio darbo stažo

• Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog specialiųjų reikalavimų, numatytų valstybės tarnautojui, neatitikimas, nustatytas bet kurioje konkurso vykdymo stadijoje, yra besąlyginis pagrindas panaikinti konkurso rezultatus kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams (VTĮ 9 str. 5 d., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.)

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: konkurso procedūra.

• Administracinėje byloje Nr. A7-289-07 pareiškėjas prašė teismo panaikinti atsakovo patvirtintą pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolą ir įpareigoti atsakovą organizuoti priėmimo į pareigas konkurso būdu paskutinį procedūros etapą - konkursą.

• Teismas nurodė, kad priėmimo į valstybės tarnybą konkurso būdu teisinio reguliavimo vertinimas leidžia teigti, kad konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus Apraše apibrėžtus etapus, o pretendento teisių pažeidimas viename iš konkurso procedūros etapų yra pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais ir pradėti jį iš naujo, bet ne pakartoti tą procedūros etapą, kurio metu padarytas pažeidimas.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: pretendentų informavimas apie konkursą.

• LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4-417-2005: nesant teisės aktuose nuostatos apie pranešimo išsiuntimą registruotu paštu ar kitokį privalomą pranešimo įteikimo būdą pretendentui asmeniškai, konkurso organizatorius, išsiųsdamas pranešimą apie konkursą datą, laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kitiems pretendentams paprastu paštu, kolegijos nuomone, veikė nustatytos tvarkos ribose ir jos nepažeidė.

• Administracinėje byloje Nr. A4-15-2004 prieita išvados, kad Aprašo 16 punktas numato galimybę pretendentą, pateikiantį dokumentus asmeniškai, konkursą organizuojančioje įstaigoje pasirašytinai supažindinti su konkurso data, tačiau šis reikalavimas nėra imperatyvus, kadangi Aprašo 10 punkte taip pat numatyta galimybė dokumentus siųsti registruotu paštu, todėl pareiškėjo neinformavimas tokiu būdu nelaikytinas pažeidimu.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: komisijos sudarymas.

• Administracinėje byloje Nr. A4-15-2004 nutarta, jog pakviesti į komisijos posėdį ekspertus yra komisiją sudarančio asmens teisė, o ne pareiga.

• LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-74/03 nurodė, jog Aprašo 24 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo į komisijos sudėtį įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovą arba kitą personalo tarnybos valstybės tarnautoją nevykdymas būtų vertinamas kaip konkurso organizavimo tvarkos pažeidimas, jei tokia tarnyba institucijoje veiktų. Tačiau tuo atveju, jei personalo tarnybos nėra, minėta Aprašo 24 punkto taisyklė netaikoma.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: šifro konfidencialumo reikalavimo pažeidimas.

• Administracinėje byloje Nr. A-74/03 LVAT teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, jog tai, kad pretendentas, baigęs spręsti testą, nesulaukęs testo sprendimui nustatyto laiko pabaigos nunešė jį komisijos sekretorei ir iš egzaminavimo patalpos išėjo, Aprašo nuostatoms neprieštarauja.

• LVAT teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, jog situacija, kaip turi elgtis pretendentas, išsprendęs testą anksčiau nustatyto laiko, Apraše nereglamentuota, todėl paminėti pretendento veiksmai Aprašo nuostatoms tiesiogiai neprieštarauja ir teisinės pasekmės, numatytos Aprašo 37 punkte, besąlygiškai neatsiranda. Veiksmai, kurie daro įtaką šifro konfidencialumo apsaugai, kiekvienu atveju turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: klausimų uždavimas.

• Administracinėje byloje Nr. A-74/03 pareiškėjas nurodė, jog, pažeidžiant Aprašo 50 punkto reikalavimą, egzamino žodžiu metu pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai.

• Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, jog Aprašo 50 punkte numatytas reikalavimas pateikti vienodus klausimus visiems pretendentams negali būti vertinamas kaip draudimas užduoti tikslinamuosius klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti atsakymų į vienodus visiems užduotus klausimus turinį.

Administracinėje byloje Nr. A-74/03 pareiškėjas nurodė, jog, pažeidžiant Aprašo 50 punkto reikalavimą, egzamino žodžiu metu pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, jog Aprašo 50 punkte numatytas reikalavimas pateikti vienodus klausimus visiems pretendentams negali būti vertinamas kaip draudimas užduoti tikslinamuosius klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti atsakymų į vienodus visiems užduotus klausimus turinį.
LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A⁶³ – 271/2009 konstatavo, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą bei nagrinėjamojoje byloje nustatęs konkursą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, pagrįstai skundžiamus aktus panaikino, kadangi egzamino žodžiu (pokalbio) metu užduodami klausimai turi būti vertinamojo pobūdžio, skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti pareigybines funkcijas ir tam reikalingus įgūdžius, o atsakymus į šiuos klausimus (taip pat ir į patikslinančius klausimus) turi būti reali ir objektyvi galimybė įvertinti nuo 1 balo iki 10 balų intervale. Egzamino žodžiu metu uždavus klausimus, susijusius tik su tam tikrų faktų (data, skaičius, pavardė, objekto pavadinimas) žinojimu, praktiškai neįmanoma objektyviai įvertinti atsakymus (tuo pačiu ir pretendento gebėjimus) intervale nuo 1 balo iki 10 balų. Pabrėžė, kad teisingas atsakymas, kurio esmę sudaro konkretaus fakto žinojimas, objektyviausiai gali būti įvertintas 10 balų, o neteisingas tokio pobūdžio atsakymas – tik 1 balu. Todėl, šioje situacijoje išnyksta objektyvi galimybė pretendento atsakymus įvertinti 2, 3, 4, ....9 balais. Aprašo 50 p. įpareigoja pateikti pretendentams klausimus, susijusius su pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų įgyvendinimu.
Teismas nustatė, kad pagrindinė dalis konkurso komisijos narių užduotų klausimų neatitiko V TĮ 11 straipsnio 2 dalies, Aprašo 50 p. reikalavimų. Tuo pačiu buvo pažeistos VTĮ 3 straipsnio 1 d. nuostatos, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba turi būti grindžiama skaidrumo principu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konkursas vyko pažeidžiant VTĮ 3 str. 1 d., 11 str. 2 d., Aprašo 50 p. nustatytus reikalavimus, todėl konkurso komisijos sprendimas dėl laimėtojo pripažinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: konkurso rezultatų panaikinimas.

• Administracinėje byloje Nr. A5–800/2006 LVAT pasisakė, kad VTĮ 9 straipsnio 5 dalies pažeidimas bei teisės aktų reikalavimų neatitinkančių specialiųjų reikalavimų nustatymas laikytini pakankamu pagrindu naikinti konkurso rezultatus.

• Tai, kad pareiškėjai buvo leista dalyvauti konkurse, kad pareiškėja šį konkursą laimėjo, negalėjo pareiškėjai suformuoti teisėtų lūkesčių, jog ji bus priimta į valstybės tarnautojo pareigas.

• Tai, kad nebuvo laiku, kaip reikalauja Aprašo 14-15 punktai, pastebėta, jog pareiškėjos įgytas aukštasis išsilavinimas neatitinka pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo, nesuteikė pareiškėjai teisėtų lūkesčių, jog ji turi teisę užimti minimas pareigas.

Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: užsienio kalbų tikrinimas.

• Administracinėje byloje Nr. A-756-1484/2008 LVAT konstatavo, kad VTĮ 13 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 50 punkto reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą naikinti konkurso komisijos priimtą sprendimą dėl konkursų laimėtojų, kadangi paminėtas pažeidimas pripažintinas esminiu, sutrukdžiusiu objektyviai įvertinti pretendentų galimybes užimti pareigas valstybės tarnyboje. Konkurso komisijos sprendimas netikrinti pretendentų užsienio kalbų mokėjimo negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, LVAT paminėtoje administracinėje byloje pažymėjo, kad egzamino žodžiu metu tikrinti kalbos mokėjimą būtina, siekiant išsiaiškinti, ar pretendentai užsienio kalbą moka pakankamai, t.y. ar atitinka specialius reikalavimus, nustatytus konkurso sąlygose.

Paskutinį kartą atnaujinta:	2010-07-26 09:03:50